Tarptautinė Mokytojų diena mūsų mokykloje: šypsenos, dainos ir širdžių šiluma

Spalio 3-ąją mūsų mokykla nušvito ypatinga nuotaika – šventėme Tarptautinę mokytojų dieną.

Tai buvo diena, kai jaunuoliai išbandė mokytojo profesiją, o mūsų mokyklos mokytojai galėjo pasimėgauti bendryste, sveikinimais ir širdį džiuginančia muzika.

Pamokas tądien vedė Zarasų „Ažuolo“ gimnazijos dvyliktokai, vienuoliktokai ir net dešimtokai. Jie kūrė mažiesiems linksmus, žaismingus užsiėmimus, o mažieji labai greitai atrado ryšį su naujaisiais mokytojais. Vyresniems mokiniams tai buvo netikėta, bet nepaprastai įdomi patirtis – triukšmingi, smalsūs mažyliai greitai užkariavo jų širdis. Po pamokų visi išsiskirstė kupini šypsenų, emocijų ir pasididžiavimo. Ne vienas gimnazistas prisipažino, kad tikrai sugrįžtų mokyti dar kartą.

Mokytojai tądien galėjo trumpam atsikvėpti, pasidžiaugti švente ir bendryste. Jie sveikino vieni kitus, dalijosi šiltais žodžiais bei smagiais prisiminimais prie arbatos puodelio. Į šį šventinį rytmetį atvyko ir mūsų mokykloje dirbę mokytojai bei buvusi direktorė – jų dalyvavimas šventei suteikė ypatingos šilumos ir tęstinumo jausmą.

Muzikos mokytojos Dianos režisuotame koncerte pasirodymų pynė džiugino žiūrovus. Pirmiausia skambėjo mokinių atliekama daina „Vis tekina, vis tekina“. Vėliau dūdelių melodijomis nuskambėjo kūrinys „Meilė džiugina“, o scenoje sukosi nuotaikingas šokis „Ella ir Bella“.

Žiūrovų širdis virpino ir mažųjų, ir vyresniųjų mokinių pasirodymai. Ne viena mokytoja nubraukė džiaugsmo ašarą, matydama scenoje savo mažuosius, o gimnazistų dainos taip pat sulaukė gausių plojimų. Progimnazistė Solvita  padainavo „Kai lyja už lango lietus“, gimnazistė Marija atliko „Nuogas ruduo“, Ieva – dainą lenkų kalba, Goda – „Mylimos akys“, kita Marija – „Skinsiu raudoną rožę“, o Oskaras – „Pienė“. Visi kūriniai buvo dovanojami mokytojams – iš širdies ir su meile.

Renginys buvo užbaigtas prasmingais žodžiais – nuoširdžia padėka mokytojams :„Gražesnio žodžio neturiu už paprastą lietuvišką „ačiū“. Ačiū už žinias, už šilumą, už rūpestį, už meilę, už tai, kad padedate atrasti save ir išmokstate nepalužti net suklydus.“

Taigi, ši diena dar kartą priminė, kad mokytojo profesija – ne tik darbas, bet ir pašaukimas, o šilčiausias atlygis – mokinių dėkingumas ir nuoširdus žodis „Ačiū“.